kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Istorija

Istorija > Modernioji Lietuvos Respublika

Modernioji Lietuvos Respublika


MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA: EPOCHOS APŽVALGA

Karaliaus Mindaugo sukurta ir Vytauto Didžiojo išplėtota Lietuvos valstybė po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų buvo sutrinta į miltus ir iš esmės liko tik istorinėje atmintyje. Bet XIX a. atgimusios lietuvių tautos lūkesčiai buvo įkūnyti po Pirmojo pasaulinio karo atkurtoje ir modernybės principais grįstoje Lietuvos valstybėje. Ši valstybė tapo tikrais tautos namais, kur subrendo ir įsitvirtino tautinė tapatybė, radosi šiuolaikė politinė ir socialinė sistema, kurta nacionalinė kultūra ir ekonomika, ugdytas švietimas, aktyviai veikė diplomatija, tarptautiniu mastu buvo įtvirtintas Lietuvos suverenitetas.
Be šios tarp dviejų pasaulinių karų egzistavusios Lietuvos valstybės sunkiai įsivaizduojamas ir šiandieninis mūsų valstybingumas, be Vasario 16-osios vargu ar būtume sulaukę ir Kovo 11-osios. Abu moderniųjų laikų Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiai panašūs ne tik chronologine prasme. Daugelis mūsų laimėjimų ir praradimų gali būti sugretinami su tarpukario laimėjimais ar netektimis. Tad tarpukario istorinės patirties aruodas tebėra neišsemiamas mūsų veiksmų matas.
Šioje skaitmeninėje duomenų bazėje tarpukario laikotarpio Lietuvos istorijos mokymosi šaltiniai suskirstyti į vienuolika profilių. Pirmieji keturi apima šaltinius, liudijančius valstybės atkūrimą ir tarptautinį jos pripažinimą, Nepriklausomybės kovas, žemės reformą ir kitus socialinius pertvarkymus, politinės sistemos ir Konstitucinės valstybės sandaros suformavimą. Palankios tarptautinės aplinkybės, pirmiausia Rusijos ir Vokietijos imperijų, valdžiausių lietuvių žemes, žlugimas sudarė sąlygas realizuoti jau subrendusią lietuviško valstybingumo atkūrimo idėją. Vasario 16-osios aktas čia pateikiamas kartu su ankstesniais Nepriklausomybės sąjūdžio brandą rodančiais dokumentais. Valstybingumo atkūrimą lėmė Lietuvos savanorių ir visos mūsų kariuomenės sėkmė kovose su bolševikais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Šaltiniai paremia prasmingą Edvardo Gudavičiaus mintį, kad vieno savanorio nemainytų į visus didžiuosius Lietuvos kunigaikščius. Tarptautinį valstybingumo įtvirtinimą liudija Taikos sutartis su Sovietų Rusija ir kitų valstybių Lietuvos pripažinimo dokumentai.
Atkuriant ir įtvirtinant tarpukario Lietuvos valstybingumą susiklostė gerokai prastesnės tarptautinės aplinkybės nei dabar. Anuomet ne tik kaimyninė Lenkija, bet ir daugelis Vakarų valstybių, dar kamuojamos kolonijinio mentaliteto, nepasitikėjo lietuvių tautos galiomis atkurti ir išlaikyti nepriklausomą valstybę. Turėjo Lietuva teritorinių problemų, aršiai ginčitasi dėl istorinės sostinės Vilniaus ir vienintelio uosto Klaipėdos. Šiuos abu ginčus atspindi šaltiniai, sukoncentruoti atskiruose profiliuose. Turbūt drąsiausią užsienio politikos žingsnį Lietuva žengė . pradžioje – Klaipėdos kraštą prisijungė jėga. Taip buvo nutrauktos Lenkijos ir didžiųjų Vakarų valstybių tarptautines manipuliacijas bei siekiai tą kraštą paversti atskira valstybe – freištatu.
Tačiau įsitvirtinti Vilniuje nepavyko. Jį . spalio 8 d. užėmė lenkų kariuomenė, vadovaujama Liucijano Želigovskio (
Lucjan Żeligowski ). Protestuodama prieš šį smurto ir apgaulės aktą Lietuva atsisakė užmegzti su Lenkija bet kokius santykius, kol ši negrąžins Vilniaus. Iki . Lietuva net skelbė esanti karo padėtyje su pietiniu kaimynu, dėl to buvo svarstoma Tautų Sąjungoje ir nesulaukė Vakarų valstybių didesnės paramos ar užuojautos. Šiuo laikotarpiu Lietuva užsienio politikoje daugiausia orientavosi į Sovietų sąjungą ir Vokietiją, nes tikėjosi, kad jos padės susigrąžinti Vilnių ir apsiginti nuo Lenkijos. Tačiau suartėti su Vokietija trukdė nesutarimai dėl Klaipėdos, kurioje Lietuvos suverenitetas buvo apribotas plačios autonomijos ir kur 4-ajame dešimtmetyje kilo aršus pačios Vokietijos organizuojamas ir valdomas nacistinis revanšistinis sąjūdis.
Tad tarptautinės Vilniaus ir Klaipėdos problemos kaustė Lietuvos užsienio politiką ir lyg gedulo skraiste paženklino visą jos padėtį tarpukariu. Lietuvos valstybė buvo atkurta be istorinės sostinės ir visos rytinės teritorijos. Laikina valstybės sostine tapo Kaunas. Nepaisant šių praradimų, tarpukario Lietuva pasiekė gana įspūdingų laimėjimų. Sparčiai kilo ekonomika, išlaikyta stabili valiuta. 1919–1939 m. pramonės gamyba kasmet augo vidutiniškai po 6 – 7 proc., žemės ūkio produkcija – 4 proc., o nacionalinės pajamos beveik 5 proc. Siekta teigiamo prekybos balanso. Vien per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį (1920–1930) Lietuvos eksportas išaugo 6 kartus, metinis jo prieaugis siekė net 20 proc. Ypač daug Lietuva išveždavo pieno ir mėsos produktų, taip pat linų. Pagal auginamų arklių skaičių 100 gyventojų Lietuva užėmė pirmąją, o pagal kiaulių – antrąją vietą Europoje. Tai įspūdingi rodikliai, ypač turint galvoje, kad dabar ne tik beveik visas energetines žaliavas (netgi 70 proc. elektros) Lietuva importuoja, bet ir apie 80 proc. visų suvartojamų prekių yra importinės.
Visą savo pilnatvę atskleidė ir nacionalinė kultūra. Gimė profesionali lietuvių dailė, architektūra, sava filosofijos mokykla. Kaune veikė Vytauto Didžiojo universitetas, įsikūrė kitos aukštosios mokyklos. Valstybė švietimui skyrė 12 proc. biudžeto (daugiau nei Suomija). Lietuvoje 4-jame dešimtmetyje veikė 2, 3 tūkst. mokyklų, ėjo 150 periodinių leidinių, net 5 žydų dienraščiai jidiš kalba. . Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą, o 1939 Lietuva antrą kartą laimėjo Europos krepšinio čempionatą. Apskritai buvo įdiegtas tautiškumas, patriotizmas ir tai tarsi paruošė ateities kartas artėjančioms trims okupacijoms, net 50 m. užtrukusiam sovietų valdymui.
Politinis procesas, tiesa, nebuvo vientisas. . gruodžio 17 d. karinis perversmas jį tarsi suskaldė į dvi dalis. Po šio perversmo demokratinį valdymą pakeitė autoritarinis: nutrūko Seimo veikla, valdžia buvo sukoncentruota prezidento rankose, bet šias pareigas ėjęs prievartos jėga nepiktnaudžiavo, rūpinosi, kad šalyje neišplistų tautinė nesantaika, antisemitizmas.
Tačiau pirmosios modernios nepriklausomybės egzistenciją nutraukė gramatiškos tarptautinės aplinkybės. Lietuva iš kaimyninių šalių gavo net tris ultimatumus: . Lenkijos, 1939 – Vokietijos ir pagaliau 1940 – Sovietų sąjungos. Pastarąjį nulėmė . rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, vadinamasis Molotovo – Ribentropo paktas, jo slaptieji protokolai, pagal kuriuos Lietuva pirmiausia atiteko nacių, o vėliau – pagal tų pačių šalių draugystės ir sienų sutartį, pasirašytą rugsėjo 28 d. – Sovietų įtakos zonai. Tuo pasinaudojusi Maskva 1939 spalio 10 d. primetė Lietuvai vadinamąją savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią Lietuva atgavo Vilnių, bet turėjo įsileisti sovietų karines bazes. . birželio 15 d. Sovietai Lietuvą okupavo ir netrukus apgaule, inscenizuodami socialinę revoliuciją, įtraukė į SSRS sudėtį.

Ar žinote, kad...